Kodėl gi šiuos reljefus dabar matome ne Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasade, bet visai kitoje Kauno vietoje - prie Ąžuolyno ir Zoologijos sodo? Tai klausimas, į kurį vis dar neįmanoma tiksliai atsakyti. Gali būti, kad sovietinio meno cenzoriams nepatiko mišrus figūrų pobūdis ir didžiulis sukurtų vaizdų įtaigumas. Kūriniai sukėlė įvairių minčių, kai kam jos atrodė net gi pavojingos. Tose figūrose jie pamatė daugiaprasmiškumą, įžvelgė nutolimą nuo socrealizmo doktrinos ir ideologinio meno, kurį rėmė sovietinė valdžia. Jos atstovai paprasčiausiai uždraudė skulptoriui tęsti darbą. Esą bareljefai būtų per sunkūs šiam fasadui, nors tai ir nebuvo tiesa.
Reikia pažymėti, kad skulptorius Rimantas Šulskis sovietų valdžios buvo nemėgiamas, nuo jos nukentėjęs, saugumiečių įtarinėtas ir tardytas. Niekada nelipdė leninų, netarnavo ideologijai. Jo pažintys su disidentais taip pat galėjo tapti pretekstu menininkui uždrausti kurti ir eksponuoti savo kūrybą. 1980-aisiais, atliejus keturias ciklo „Fauna“ dalis, darbas sustojo. Dar trys ciklo ,,Fauna“ kompozicijos anuomet nebuvo išlietos iš bronzos.
Apie Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pastato (iki 1940 m. – Centralinis žydų bankas) pertvarkymą pradėta galvoti dar XX amžiaus 7 dešimtmetyje. Projektavimas užsitęsė ilgai, projekto autoriai keitėsi. Rekonstrukcijos projektą užbaigė ir 1981 metais realizavo architektai A. Keturka ir K. Zykus, 197 4-1981 ). Monotonišką fasadą turėjo gyvinti skulptūros kūrinys, atspindintis zoologijos muziejaus paskirtį. Architektas A. Keturka šį darbą patikėjo jaunam gabiam skulptoriui Rimantui Šulskiui.
Skulptorius Rimantas Šulskis ir architektas Alfonsas Keturka sutarė praplėsti pirminį architektų sumanymą ir įkomponuoti į fasadą skulptūrinę juostą. Architektai ir konstruktoriai specialiai šiai skulptūrinei juostai suprojektavo nišą muziejaus fasade. 1979-1980 m. Rimantas Šulskis sukūrė septynias kompozicijas “Fauna“, vaizduojančias fantastinius gyvūnus, žmones, paukščius. Šios kompozicijos turėjo sudaryti vientisą horizontalią juostą virš pagrindinio įėjimo. Tačiau, darbams įpusėjus, kūrinys valdžios buvo atmestas, skulptoriui neleista jo užbaigti. Muziejaus fasadas liko tuščias ir neišbaigtas.
Menininkų bendruomenėje nuolat ruseno mintis užbaigti tai, kas buvo sumanyta. Architektas Gintaras Balčytis buvo parengęs projektinius pasiūlymus. Kauno architektūros ekspertų taryba (KAUET) jiems pritarė dar 2011 m.
